Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Programos aprašymas
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Pagrindinis tikslas yra rengti antrosios studijų pakopos praktinio pažinimo universitetinį išsilavinimą turinčius INŽINERIJOS MOKSLŲ MAGISTRUS suteikiant specializuotų žinių ir gebėjimų veikti tarpkryptinėje (Gamybos inžinerijos ir Dizaino) aplinkoje ir įgyti tokį išsilavinimą, kuris reikalingas vykdyti pramonės produkto gamybos (nuo idėjos iki produkto pardavimų) vadovo funkcijas, taip pat gebėtų spręsti sekančius uždavinius:
- T1. Derinant technologijos mokslų ir meno sričių, gamybos inžinerijos ir meno krypčių studijas, turėtų specializuotas žinias ir gebėjimus reikalingus veikti gamybos inžinerijos (E10) ir dizaino (P02) tarpkryptinėje sąveikoje;
- T2. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų integruotai inžinerinei ir meninei veiklai vykdyti taikant mokslinių tyrimų metodus ir inovatyvias technologijas derinant jas su praktiniu reiškinių pažinimu, turėtų žinių ir gebėjimų specializuotoms problemoms spręsti bei daiktinės aplinkos masinės gamybos objektų pridėtinei vertei kurti;
- T3. Turėtų žinių ir gebėjimų novatoriškam vadovavimui tarpkryptinėje aplinkoje kuriant aukštos kokybės masinės gamybos produktus. Išsiugdytų poreikį domėtis inžinerijos mokslų ir meno žiniomis, mokėtų jas taikyti suvokiant jų įtakos svarbą visuomenės raidai;
- T4. Sugebėtų palaikyti poreikį domėtis gamybos inžinerijos ir dizaino naujovėmis, stebėti ir kritiškai analizuoti ir palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.
Studijų rezultatai:
Programos numatomi studijų rezultatai formuluojami remiantis Studijų pakopų aprašu ir atitinka Lietuvos kvalifikacijų sąrangos VII lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą:
Žinios (kodas Z)
Z1. Mokslinių tyrimų žinios apie gamybinių sistemų patikimumo teorijas, dėsnių, skaitinių metodų taikymą gamybos inžinerijos pramoninio dizaino veiklos srityje.
Z2. Humanitarinių ir socialinių mokslų žinios apie visuomenės raidos principus bei geros gyvenimo kokybės poreikių suvokimą, reikalingos gamybos inžinerijos veiklos tikslams pasiekti ir erudicijai bei filosofinei pasaulėžiūrai ugdyti.
Z3. Žinios apie šiuolaikinę technologinę įrangą, konstrukcijas, veikimo principus, masinio pramonės gaminio projektavimo pagrindus, gamybos technologijas, gamybos planavimą, organizavimą ir pramonės įmonių valdymą, žmogiškųjų išteklių valdymą, pramonės rinkodarą, technologinės įrangos patikimumą bei jos eksperimentinio tyrimo metodus.
Z4. Žinios apie daiktinės aplinkos objektų formavimo estetinius principus, jų meninę raidą, vaizdavimo dėsningumus bei taisykles ir taikymą gamybos inžinieriaus pramoninio projektavimo veikloje, suvokiant estetikos svarbą techninės estetikos kūryboje.
Gebėjimai tirti (kodas GT)
GT1. Gebėjimas suprasti studijų programą atitinkančios inžinerijos studijų krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir gebėti atlikti mokslinius tyrimus, plėtojant inovacinius projektus, sprendžiant gamybos inžinerijos ir pramoninio dizaino problemas, taikyti gamybinių sistemų patikimumo teorijos dėsningumus.
GT2. Gebėjimas tirti gamybos inžinerijos ir pramoninio dizaino vystymosi tendencijas, analizuoti taikant inovatyvius statistinius tyrimų ir diagnostikos metodus.
GT3. Gebėjimas atlikti mokslo darbų kritinę-analitinę apžvalgą, pritaikyti mokslinio eksperimento metodikos sudarymo principus, naudojant pažangią patirtį ir modernius įrankius (metodus, modelius, programinę įrangą) atlikti įrangos eksperimentui parinkimą.
Inžinerinė analizė (kodas IA)
IA1.Gebėjimai kritiškai ir konstruktyviai, kūrybiškai mąstyti, analizuoti, vertinti, tobulinti technologinius procesus, taikant kokybinius ir kiekybinius rodiklius, formuoti išvadas, spręsti inžinerines ir estetinės estetikos bei dizaino formavimo problemas, argumentuotai, aiškiai ir teisingai perteikti mokslinę informaciją.
IA2. Gebėjimas analizuoti inžinerines ir meninio konstravimo problemas.
Inžinerinis projektavimas (kodas IP)
IP1. Gebėjimas kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, analizuoti, formuoti išvadas bei savarankiškai priimti sprendimus, įvertinant kokybinę ir kiekybinę informaciją apie technologinę įrangą ir procesus.
IP2.Gebėjimas vykdyti projektavimo ir meninio konstravimo darbus, taikant šiuolaikinius programinius paketus.
Inžinerinės veiklos gebėjimas (kodas IV)
IVG1. Gebėti spręsti inžinerines problemas, argumentuotai aiškiai ir teisingai perteikti mokslinę - techninę informaciją žodžiu ir raštu įvairios techninės ir meninės kvalifikacijos klausytojų auditorijoms.
IVG2. Gebėti vertinti, skaičiuoti bei interpretuoti mokslinės informacijos ir eksperimentinių tyrimų duomenis, gautus įvairiais eksperimentinių tyrimų prietaisais bei metodais.
IVG3. Gebėti parinkti gamybinių sistemų parametrų matavimo metodus ir priemones, apdoroti duomenis, tinkamai pateikti rezultatus, atlikti gamybinių sistemų modeliavimą ir analizę taikant informacines technologijas.
IVG4. Gebėti taikyti žinias tarpdalykinėse profesinės veiklos srityse, naujus metodus, informacines technologijas ir būdus iškilusioms inžinerinėms ir meninėms problemoms spręsti.
Asmeniniai ir socialiniai gebėjimai (kodas ACG)
ACG1. Turėti mokymosi įgūdžių, kurie leistų pakankamai kryptingai ir savarankiškai toliau tęsti studijas ir mokytis visą gyvenimą.
ACG2. Gebėti aiškiai ir nedviprasmiškai perteikti logiškas žiniomis pagrįstas išvadas iš gamybos inžinerijos ir techninės estetikos srities specialistų ir ne specialistų auditorijoms, pateikti darbo rezultatus taisyklinga rašytine ir žodine valstybine bei bent viena užsienio kalba.
ACG3. Gebėti apdoroti, analizuoti, sintetinti ir vertinti studijoms, profesinei veiklai, inovacijų diegimui, reikalingus duomenis, priimti etiškus ir socialiai atsakingus sprendimus.
ACG4. Gebėti savarankiškai planuoti mokymosi procesą, imtis atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos tobulinimą, imtis atsakomybės kritiškai vertinti strateginius pramonės inžinerijos srities sprendimus.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Programa, į studentą orientuotos studijos yra grindžiamos žiniomis, gebėjimais, vertybėmis ir požiūriais, koreliuojančiais su aktualiais ir būsimais darbo rinkos bei demokratinės visuomenės plėtros poreikiais, todėl Pramoninio dizaino studijos organizuojamos remiantis:
a) atsakomybės, atskaitomybės, savarankiško studijavimo, pagarbos, bendradarbiavimo, įsipareigojimo tobulėti ir kitais aukštojo mokslo organizavimo principais;
b) studijų tikslai yra grindžiami studijų rezultatais, koreliuojančiais su nacionaline ir Europos kvalifikacijų sąrangomis;
c) specialiosiomis priemonėmis tikslams pasiekti: naudojant ECTS sistemą siekiama plėtoti mobilumą, aktyviuosius dėstymo ir studijavimo metodus, kokybės užtikrinimo sistemas, grindžiamas studijų rezultatų koncepcija, pripažįstant kvalifikacijas ir neformaliojo bei savarankiško mokymosi pasiekimus ir kt.;
d) su studijomis susijusiais procesais: socialinių partnerių įtraukimu į studijų proceso organizavimą ir įgyvendinimą, paramos studentams koordinavimu planuojant jų karjerą ir teikiant jiems būtiną socialinę paramą.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studijų pasiekimų vertinimo kriterijai ir būdai atitinka programos mokymo ir mokymosi metodus ir yra pagrįsti studijų programos tikslais bendrai ir kiekvieno studijų dalyko tikslu.
Vertinant studento pasiekimus laikomasi pagrįstumo, patikimumo, aiškumo, naudingumo ir nešališkumo principų. Žinioms ir gebėjimams vertinti taikoma dešimt balė kriterinė proporcinė kaupiamoji vertinimo sistema. Kiekvieno studijų dalyko pasiekimų vertinimui sudaroma aiški, detali kaupiamojo balo struktūra (formulė). Į kaupiamąjį balą įtraukiami tarpiniai žinių ir gebėjimų vertinimai (egzaminai, atsiskaitymai, kolokviumai, tarpinės peržiūros), savarankiškų darbų vertinimai (namų darbai, kursiniai darbai, kursiniai projektai, esė, referatas), dalyvavimo diskusijose, seminaruose aktyvumas ir rezultatyvumas.
Galutinį pažymį sudaro tarpinių atsiskaitymų ir egzamino pažymiai. Egzaminas laikomas raštu. Baigiamasis darbas 1, 2, 3 vertinamas įskaita, remiantis numatytos užduoties atlikimu (parengta ataskaita). Baigiamasis darbas 4 (parengto baigiamojo projekto) pasiekti rezultatai vertinami kolegialiai, t.y. vertina universiteto rektoriaus sudaryta baigiamųjų darbų gynimo komisija.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai):
Antrosios pakopos Pramoninio dizaino studijų programa apima 120 kreditų.
Pagrindinės studijų krypties (Inžinerijos studijų kryčių grupės (E) Gamybos inžinerijos (E10)) dalykų dalį sudaro 60 kreditų: Mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindai; Gamybos valdymo informacinės sistemos; Komercinės rinkos tyrimai dizaino kontekste; Naujų gaminių kūrimo procesas; Gamybos proceso tobulinimas ir inovacijos; Gamybos modeliavimas ir pramonės gamybos sistemos; Inovatyvių gaminių projektavimas (su kursiniu projektu); Gamybos efektyvumo tyrimai.
Kitos studijų krypties (Meno studijų kryčių grupės (P) Dizaino (P02)) dalykų dalį sudaro 30 kreditų: Bionikos ir kitų avangardizmo formų analizė; Gaminio formos estetinės išraiškos tyrimas; Dizaino objekto eksperimentinis projektavimas; Produkto (gaminio) identitetas ir prezentacija; Techninė estetika, etika ir dizainas (pasirenkamasis dalykas); Bendradarbiaujamasis ir dalyvaujamasis pramoninis dizainas (pasirenkamasis dalykas).
Baigiamojo magistro darbo dalį sudaro 30 kreditų: Magistro baigiamasis darbas 1; Magistro baigiamasis darbas 2; Magistro baigiamasis darbas 3; Magistro baigiamasis darbas 4.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Studijų procese yra galimybė įgyti tarpdalykinio pobūdžio kompetencijas. Studijų programa, integruoja technologijos mokslų, meno (pramoninio dizaino) ir socialinių mokslų žinias ir gebėjimus. Studijų procese inžinieriai dizaineriai ugdomi būti intelektualiais, socialiai sąmoningais, kultūringais, gebančiais novatoriškai mąstyti specialistais.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Pramoninio dizaino magistrantūros programos absolventai įgyja galimybes dirbti gamybos įmonėse analitikais, projektuotojais, projektų vadovais ir inžinieriais. Įgytos žinios ir gebėjimai leis dirbti ne tik dizaino kūrimo srityje, bet ir produkto gamybos procesų valdybos, ekspertinio vertinimo, gaminių kokybės kontrolės, produkto vadybos srityse. Absolventai bus pajėgūs spręsti sudėtingas komandinio darbo aplinkoje techninės estetikos harmonizavimo ir inžinerinio konstravimo bei produkto prototipo suderinamumo problemas. Pasiremdami įgytomis žiniomis, gebės įvertinti gaminio konkurencingumą ir jį paskleisti rinkoje.
Kompleksinis inžinieriaus (dizaino) išsilavinimas absolventams suteiks galimybę sėkmingai dirbti pramoninio dizaino politikos formavimo, gaminių poreikio nustatymo ir jų įgyvendinimo srityse. Absolventai gebės įgyvendinti projektavimo, konstravimo, o taip pat gamybos organizavimo bei eksploatavimo uždavinius. Įgiję gamybos inžinieriaus (dizainerio) magistro kvalifikacinį laipsnį, absolventai galės dirbti pramonės ir paslaugų teikimo įmonėse bei valstybinėse institucijose, taip pat įgyvendinti nuosavo verslo idėjas.
Tolesnių studijų galimybės:
Tęsti trečios pakopos doktorantūros studijos.
Panašios programos kitose mokymo įstaigose
