Kauno technologijos universitetas
Programos aprašymas
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Suteikti žinių suvokti sociokultūrinį ir technologinį architektūros turinį, išreikšti jį architektūrinėmis priemonėmis, išugdyti gebėjimus nustatyti ir spręsti architektūrines problemas pasitelkiant tarpkryptines žinias, išlavinti tyrimų ir projektavimo įgūdžius bei gebėjimus vizualizuoti sprendimus.
Studijų rezultatai:
Žinios, jų taikymas:
A1 Žino ir supranta technologijos ir humanitarinių mokslų teorinius teiginius ir jų taikymą architektūros uždaviniams spręsti.
A2 Žino ir supranta architektūros (ir su ja susijusių menų) ir urbanistikos istoriją ir teoriją ir geba žinias reflektuoti šiuolaikinio projektavimo ir architektūros kritinės analizės kontekste.
A3 Žino tarpkryptinių ir eksperimentinių tyrimų ir projektavimo bei pažangių technologijų diegimo architektūroje ir urbanistikoje svarbą ir jų taikymo ypatumus.
Gebėjimai atlikti tyrimus:
B1 Geba tirti gyvenamąją aplinką istoriniu, kultūriniu, filosofiniu požiūriais kritiniam vertinimui taikant įvairias teorines prieigas.
B2 Geba analizuoti gyvenamąją aplinką konstrukciniu, medžiaginiu, inžineriniu ir aplinkosauginiu, estetiniu, socialiniu, ekonominiu aspektais ir gautus rezultatus panaudoti architektūriniams sprendimams atsižvelgiant į šių dienų galimybes ir ateities perspektyvas rengti.
B3 Geba taikyti įvairius eksperimentinio tyrimo metodus ir technologijas problemos sprendimo siūlymų efektyvumui užtikrinti.
Specialieji gebėjimai:
C1 Geba individualiai interpretuoti projekto užduotį ir remiantis išnagrinėta informacija teikti originalius, specifinius problemos sprendimo siūlymus.
C2 Geba tirti aplinką skirtingomis perspektyvomis ir savo siūlymus argumentuoti socialinių, kultūrinių, ekologinių, ergonominių ir estetinių problemų analize.
C3 Geba rinkti ir apibendrinti teorinę ir empirinę su architektūriniu projektavimu ir urbanistiniu planavimu susijusią informaciją ir ją kūrybingai panaudoti eksperimentiniam projektavimui.
C4 Geba kurti alternatyvias architektūrinio projektavimo ir urbanistinio planavimo problemų sprendimo strategijas ir pasiekti projektuojamo objekto estetinio, ekologinio, socialinio, kultūrinio, ekonominio kontekstualizavimo.
C5 Geba rengti inovatyvius architektūrinio projektavimo ir urbanistinio planavimo sprendimus remiantis pažangiausiomis technologijomis ir sociokultūrinio konteksto ypatumais.
Socialiniai gebėjimai:
D1 Geba taikyti įvairius individualaus ar grupinio darbo idėjų pristatymo būdus ir įvairias komunikacijos priemones.
D2 Supranta architekto-projektuotojo ir vartotojo ryšį, bendradarbiaudamas ne tik su kolegomis, užsakovais, rangovais, inžinieriais ir konstruktoriais, bet ir su vietos bendruomenėmis.
D3 Supranta architekto darbo specifiką, akademinio ir praktinio darbo panašumus bei skirtumus.
Asmeniniai gebėjimai:
E1 Geba integruoti intuityvųjį ir racionalųjį sprendimo aspektus ir lavinti tiek loginį mąstymą, tiek kūrybiškumą.
E2 Geba dalykiškai bendrauti ir bendradarbiauti su ne architektūros srities specialistais bei prisiimti asmeninę ir komandinę atsakomybę už architekto veiklos kokybę.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Studentai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įsisavina teorinių paskaitų, seminarų, diskusijų metu, rašydami referatus, atlikdami praktines užduotis, rengdami individualius ir grupinius projektus, naudodamiesi savikontrolės klausimų sistema ir kt. Siekiant įtvirtinti teorines žinias, semestro viduryje organizuojamas kolokviumas, testas ar kitoks kontrolinis darbas, periodiškai rengiami seminarai (nuoseklusis žinių tikrinimas). Seminaruose studentai skaito pranešimus, gilindami teorinėse paskaitose aptartus klausimus, atlieka atvejo studijas ir pan.; užduodant klausimus studentams, patikrinama, kaip studentai įsisavino paskaitų metu gautą informaciją. Rengiant projektus ir atliekant praktines užduotis praktiniams įgūdžiams įsisavinti studentams teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, rengiamos tarpinės projektų peržiūros, taikomi dizainu ir problemomų sprendimu grįsto mokymo metodai. Pusę ir daugiau numatyto studijų laiko studentai skiria savarankiškam darbui, kurį atlieka “studijose” – bendrose erdvėse, kuriose studentai gali kartu dirbti ir atlikti jiems skirtas užduotis. Studijų programa baigiama baigiamuoju projektu.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Žinioms, gebėjimams ir įgūdžiams vertinti universitete taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško darbo užduotys vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant. Baigiamasis Projektas ginamas viešame rektoriaus įsakymu sudarytos studijų krypties kvalifikacijos komisijos posėdyje.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Architektūros penkerių metų studijų programą sudaro šios dalys: 1) bendrieji universitetinių studijų dalykai, 2) studijų krypties pagrindų dalykai, 3) praktika, 4) baigiamasis projektas, 5) laisvai pasirenkami dalykai (pagal studento poreikį). Architektūros studijų programos bendra apimtis yra 300 kr., iš kurių bendriesiems universitetinių studijų dalykams skiriama 12 kr. arba 4 proc. visos studijų programos apimties, studijų krypties pagrindų dalykams – 234 kr. arba 78 proc. visos studijų programos apimties, praktika sudaro – 18 kr. arba 6 proc., baigiamasis projektas – 30 kr. arba 10 proc. visos studijų programos apimties. Laisvai pasirenkamiems dalykams skiriama – 6 kr. arba 2 proc. visos studijų programos apimties.
Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Laisvai pasirenkamiems dalykams skiriama – 6 kr. arba 2 proc. visos studijų programos apimties; alternatyvoms – 30 kr. arba 10 proc. visos studijų programos apimties.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Architektūros programa sudaryta iš įvairių studijų modulių, kurių pagalba architektūra, kaip disciplina apimanti projektavimą ir technologijas, įsisavinama naudojant kūrybiškumą ugdančius mokymo metodus. Pedagoginiu aspektu, programa įgyvendinama naudojant visus programos modulius integruojančią Studio sistemą. Studio sistemos esmė – erdvių analizė ir projektavimas naudotojo/vartotojo/architekto požiūriu. Programos kompleksiškumas skleidžiasi egzistuojančių tipologijų istorinės, kultūrinės, filosofinės kritinės analizės pjūviais, kurie yra nuosekliai siejami su estetinių prototipų kūrimu integruojant konstrukcinius, medžiaginius, inžinerinius ir aplinkosauginius, estetinius, socialinius, ekonominius tyrimus. Šis integralus tarpdalykinis modulių karkasas skatina kiekvieną studentą eiti savitu įvairialypės saviraiškos keliu, nuosekliai plečiant ir gilinant jo/jos projektavimo patirtį.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventas galės dirbti privačioje įmonėje ar valstybinėje organizacijoje architektūrinio projektavimo, interjero dizaino, urbanistinio planavimo ir projektavimo, kraštovaizdžio planavimo ir projektavimo ar paveldotvarkos srityse; kurti savarankišką architektūrinio projektavimo verslą. Įgijęs KTU architekto diplomą ir gavęs Lietuvos architektų rūmų atestatą, absolventas įgis teisę užsiimti architekto veikla visoje Europos Sąjungoje.
Tolesnių studijų galimybės:
Baigus Architektūros studijų programą, studijas galima tęsti humanitarinių mokslų srities, menotyros krypties doktorantūros studijų programose.
Panašios programos kitose mokymo įstaigose
