tscm equipment

Su šnipinėjimo rizika susiduria daugelis, kaip apsisaugoti?

Šnipinėjimo grėsmė dar niekad nebuvo tokia didelė nei dabar. Spartus informacinių technologijų ir elektroninių prietaisų tobulėjimas bei jų susitraukimas dydžio prasme bei visam pasauliui atvira Kinijos rinka privedė iki to, kad ši nelegali veikla tapo prieinama kiekvienam.

Kad tuo įsitikintumėte, pakaks „Google“ paieškoje anglų kalba įrašyti, kad ieškote šnipinėjimo kameros (spy camera), bevielio mikrofono (wireless microphone), GPS seklio (GPS tracker) – gausite milijonus pasiūlymų, beliks tik išsirinkti techniką, kuri atitiks jūsų ketinimų rimtumą ir finansines galimybes. Deja, tokios įrangos pardavimų statistika bei apklausos rodo, kad šnipinėjimo reiškinys darosi vis dažnesnis.

Kas susiduria su didžiausia rizika būti šnipinėjamais:

  • Įžymūs žmonės;

  • Asmenys, turintys prieigą prie įslaptintos informacijos, valstybės paslapčių;

  • Asmenys ar įmonės, dalyvaujančios bylinėjimosi procesuose;

  • Asmenys, dalyvaujantys politinėse kampanijose;

  • Įmonė ir asmenys, kuriantys naujas technologijas, kiti pramoninio šnipinėjimo objektai;

  • Investicinės bendrovės, brokeriai.

Net jei ir nepatenkate į išvardintas asmenų grupes, visai gali būti, kad jūs taip pat esate šnipinėjimo auka.

Kas linkę šnipinėti?

  • konkurentai ar partneriai;

  • Kandidatai prieš kitus konkursų/rinkimų dalyvius;

  • sutuoktiniai, meilužiai;

  • Darbdaviai prieš savo darbuotojus;

  • Pavaldiniai prieš savo kolegas ir viršininkus;

  • Įmonių personalo, vidaus saugumo skyriai;

  • Šeimos nariai, kaimynai;

  • Iškrypėliai, maniakai.

Kalbant apie neprofesionalų buitinį šnipinėjimą, dažniausiai pasitaikantys šnipinėjimo metodai yra išties elementarūs – paprastai įsigyjama mikroskopinė užmaskuota kamera, galinti įrašinėti ne tik vaizdą, bet ir garsą. O jų būna pačių įvairiausių – atrodančių kaip įprastas laikrodis, raktų pakabukas, mobiliojo telefono kroviklis, dūmų detektorius, pliušinis žaislas ar rašiklis.

Profesionali šnipinėjimo įranga:

  • įvairūs bevieliai mikrofonai ir kameros informaciją perduodantys radijo ryšiu (GSM, Bluetooth) ar internetu;

  • mikrofonai, perduodantys informaciją per elektros tinklo, interneto ar apsaugos sistemų kabelius;

  • laidiniai stacionariai sumontuoti mikrofonai ir kameros;

  • Lazeriniai, infraraudonųjų spindulių ar paraboliniai mikrofonai;

  • Prietaisai, perimantys kompiuterių, telefonų ir kitos ryšio įrangos duomenų srautą;

  • Šnipinėjimui skirta programinę įranga, skirta išmaniesiems mobiliesiems telefonams ir kompiuteriams stebėti.

Kas būdinga visiems paminėtiems prietaisams – jie yra plačiai ir laisvai prieinami kiekvienam, kainuoja nedaug, o naudojimuisi nebūtini specialūs įgūdžiai.

Žinoma, šnipinėjimo būdų ir metodų yra gerokai daugiau, visus juos net sunku būtų išvardinti. Kaip pavyzdį panagrinėkime vieną iš populiariausių šnipinėjimo įrankių – radijo ryšiu veikiantį pasiklausymo aparatą, liaudiškai vadinamą „blake“. Tokie radijo mikrofonai naudojami jau dešimtmečius, tačiau vienas nuo kito gali skirtis kardinaliai. Pavyzdžiui, skiriasi pagal jų veikimo dažnį arba vieni yra analoginiai, kiti – skaitmeniniai. Gali skirtis ir pagal tai, ar juos galima nuotoliniu būdu įjungti arba išjungti ir ar automatiškai įsijungia nuo balso, maitinasi nuo baterijos ar vagia energiją iš prietaiso, kuriame slapta įmontuoti. Taip pat skiriasi ir tuo, ar signalą perduoda atvirai, ar naudoja signalų šifravimą arba kitus perdavimo maskavimo būdus.

Tokia slapto sekimo metodų ir priemonių įvairovė kelia klausimą, kaip apsisaugoti ir ar paprasta aptikti sekimo prietaisus.

Grįžkime prie radijo mikrofono, juk šio garsiausio ir seniausio šnipinėjimo prietaiso aptikimas turėtų būti lengvai įgyvendinamas ir per tiek metų ištobulintas. Vėlgi „Google“ pagalba nesunkiai rasite daugybę kiniškų prietaisų, pavadintų „bug detectors“, kainuojančių vos 50-100 JAV dolerių ar net pigiau. Iš pažiūros atrodo gan rimtai – juoda dėžutė su antenomis. Iš tiesų tokie detektoriai sukurti, kad reaguotų ir atpažintų tik radijo ryšiu veikiančius mikrofonus ir daugeliu atvejų jie dirba tik itin siaurame dažnių diapazone, aptikdami pagrinde tik analoginius signalus. Deja, didžiausias jų trūkumas yra tas, kad jie yra labai netikslūs, kadangi reaguoja ir į pašalinius signalus, niekaip nesusijusius su šnipinėjimu.

Remiantis teorija, kad jei ieškote radijo mikrofono, turėtumėte orientuotis pagal radijo signalo stiprumą. Deja, taip yra ne visada – visai tikėtina, kad tokiu būdu ieškodami blakės atsidursite patalpos viduryje, kur jus atves iš artimiausios radijo stoties sklindantis signalas.

Jei blakė sumontuota ne tuščioje vietoje, atsižvelgiant į radijo ryšio pagrindu veikiančių blakių įvairovę, belaidžio perdavimo technologijas, skirtingus dažnius ir moduliacijas, duomenų perdavimo protokolus ir kitus aspektus, patikimai aptikti ir lokalizuoti tokią šnipinėjimo įrangą prireiks pasitelkti papildomus įrenginius ir metodus, kur kas sudėtingesnius nei paminėtieji. Tas pats galioja kalbant ir apie visus kitus elektroninės šnipinėjimo įrenginius.

Pasiklausymo įtaisų aptikimas nėra lengvas ir paprastas darbas, ypač šiandieniniuose moderniuose namuose ir biuruose, kuriuose ir taip daugybė sklindančių įvairiausio tipo radijo bangų – veikia mobilūs telefonai, Bluetooth ryšys, bevielis internetas.

Šiai problemai spręsti netgi įvestas naujas terminas TSCM (angliško termino „Technical Surveillance Counter Measures“ santrumpa), reiškiantis kovos prieš techninį sekimą priemones. TSCM paslaugas teikia kvalifikuotas ir profesionalia įranga apsiginklavęs personalas, sugebantis nustatyti techninio stebėjimo prietaisus ir potencialią riziką, saugumo trūkumus apžiūrimose patalpose – procesą sudaro nuodugnus vizualinis, elektroninis ir fizinis tyrimas tiriamajame objekte.

TSCM tyrimus atliekantys specialistai privalo būti susipažinę su visais įmanomais šnipinėjimo metodais, tam skirtais techninės ir programinės įrangos produktais bei šiuo tikslu naudojamais inžineriniais sprendimais bei jų atpažinimo ženklais.

Žinoma, su šnipinėjimu galima kovoti ir savarankiškai, bet kadangi jau išsiaiškinome, kad pigūs kiniški žaisliukai blakių aptikimui nepagelbės, kokia gi reikalinga įranga?

Grįžtant prie tos pačios radijo ryčio pagrindu veikiančios pasiklausymo blakės, jos aptikimui minimali reikalinga įranga būtų radijo dažnių spektro analizatorius, plačiajuostis radijo imtuvas ir nelinijinių mazgų (NLJD – non-linear junction detector, angl.). Ir tai tik minimumas.

Panagrinėkim ir slaptos kameros aptikimo būdus. Naudojant profesionalią įrangą, yra galimi keturi variantai – pirmasis veikia optiniu principu (optical hidden camera detector), nustatant objektyvo mirksėjimą, antrasis – naudojant termografinę kamerą, kuri aptinka šilumos spinduliavimą, trečias būdas – naudoti jau minėtą NLJD detektorių, kuris aptinka elektronikos buvimą, bei paskutinysis būdas – ieškoti tokiu pat būdu, kaip anksčiau minėtos blakės, jei ir kamera informaciją perduoda radijo ryšiu. Taigi akivaizdu, kad pilnavertei slaptų prietaisų paieškai būtina naudoti arba keletą skirtingų prietaisų, arba vieną rimtą multifunkcinį, kokių taip pat yra.

Renkantis profesionalias TSCM technines priemones, reikia atkreipti dėmesį ne tik jų kainą, specifikacijas ir marketinginius aprašymus, bet pravartu internete pasiskaityti ir atsiliepimus, testus. Rimtesnės įrangos pardavėjai bei neretai ir jau įsigijusieji internete skelbia ir išsamią informaciją, kaip šia įranga naudotis, todėl galite jaustis ramūs, kad pinigai nebus išmesti veltui.

Nors šiame straipsnyje apžvelgėme tik slaptos įrangos aptikimą, yra ir prevencijai skirtos įrangos, pavyzdžiui, portatyvus prietaisas, blokuojantis visus šalia esančius mikrofonus – tokį galima pasiimti į bet kurį verslo susitikimą. Jei manote, kad ir jūs galite nukentėti nuo šnipinėjimo, investicija į TSCM įrangą neabejotinai atsipirks.

Tagged , , , .