Jau nuo 2024–2025 mokslo metų pradžios studentų lauks sustiprėjusios koleginės studijos – planuojama, kad iki to laiko bus atnaujintas šalies valstybinių kolegijų tinklas. Studijos išliks visuose regionuose, visose vietovėse kaip iki šiol, didės kokybiško aukštojo mokslo prieinamumas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburtai ekspertų komisijai rekomendavus įgyvendinti šešis kolegijų jungimosi projektus, iš kurių penki galėtų būti pradedami jau šiemet, šiandien Vyriausybė patvirtino valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plano įgyvendinimo priemonių projektą.
Siekiama atnaujinus tinklą veiksiančiose aukštosiose mokyklose įgyvendinti kokybiškesnes studijas, grindžiamas profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, tam sutelkti akademinį potencialą.
Todėl reikšmingai didinamas valstybės finansavimas studijoms bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai, o taikomieji moksliniai tyrimai ir praktinė veikla tampa privaloma sąlyga kokybiškoms aukštojo mokslo studijoms. Tai padės paruošti sėkmingus absolventus, galėsiančius save tinkamai realizuoti darbo rinkoje ir visuomenėje.
„Atsinaujinus valstybinių kolegijų tinklui naudą pajus tiek studentų ir tyrėjų bendruomenė, tiek regioninis verslas. Pirmiausia siekiame gerinti studijų kokybę ir kokybiškų studijų prieinamumą kiekviename regione. Taip pat norime, kad regionuose veiktų stiprūs specialistų rengimo bei taikomojo mokslo centrai, kurie prisidėtų prie regionų plėtros ruošdami aukštos kvalifikacijos specialistus, siūlydami verslui taikomuoju mokslu grįstus sprendimus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Ministras pažymi, kad kiekviena kolegija yra svarbi savo regionui ir turi stiprybių bei kokybiškų studijų programų, tad aukštasis mokslas išliks visuose miestuose, kur yra vykdomas dabar.
„Visos šiuo metu vykdomos studijų programos bus tęsiamos, tad esami studentai toliau studijuos pasirinktas studijas po tinklo stiprinimo veiksiančioje aukštojoje mokykloje, o studijas besirinksiantieji kitąmet mokytis pradės jau sustiprėjusiose kolegijose. Kolegijų darbuotojai taip pat ir toliau galės dirbti atsinaujinusioje aukštojoje mokykloje“, – sako G. Jakštas.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovė Žymantė Jankauskienė teigia, kad koleginio sektoriaus atnaujinimas yra reikalingas siekti geresnės koleginių studijų kokybės.
„Vienos aukštosios mokyklos stiprios vienose srityse, kitos – kitose, tad susijungus dviem stipriems dalyviams jų sinergija dar geresnė. Tik įgyvendindami pokyčius atsikratysime baimių ir pamatysime, kad pasikeitimai į naudą visoms šalims, ypač studentams. Kolegijos atstovauja viešajam interesui, tad privalome pasiūlyti aukščiausią kokybę“, – sako Ž. Jankauskienė.
Pasak vykdančiosios asociacijos „Investors‘ Forum“ direktorės Rūtos Skyrienės, asociacija jau ne vienerius metus pabrėžia, kad švietimas turėtų būti vienas svarbiausių šalies prioritetų, kalbant apie investicinę aplinką.
„Šalyje turime puikių kolegijų, ruošiančių darbo rinkai reikalingus specialistus, tačiau manome, kad valstybinių kolegijų resursų ir infrastruktūros panaudojimas galėtų būti geresnis, suteikiantis daugiau galimybių pritraukti studentų, geriau išnaudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą. Todėl palaikome valstybinių kolegijų stiprinimo planą. Tikime, kad jame numatyti veiksmai ir priemonės suteiks daugiau galimybių parengti kvalifikuotus darbuotojus, kurie prisidėtų prie tolesnio šalies vystymosi,“ – sako R. Skyrienė.
Pritarta jungimosi projektams, dalis kolegijų taps naujais universitetų padaliniais
Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plano įgyvendinimo priemonių projektas buvo rengiamas daugiau nei dvejus metus, pradedant nuo diskusijų apie aukštojo mokslo misijas, vertinant institucijų potencialą, pasitelkiant tiek Lietuvos, tiek tarptautinius ekspertus, įtraukiant socialinius partnerius, pačioms kolegijoms ieškant geriausių sprendimų dėl jų stiprinimo.
Vyriausybei patvirtinus 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija subūrė ekspertų komisiją, kuri vertino pačių valstybinių kolegijų pateiktus galimus jungimosi projektus, kaip planuojama pasiekti plane iškeltus kokybinius rodiklius kolegijoms, kurie garantuotų stiprų dėstytojų branduolį, kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą, taikomojo mokslo veiklas.
„Įvertinome visus kolegijų pasiūlymus ir išklausėme visus dalyvius, socialinius partnerius. Komisijos sprendimai buvo grindžiami ne tik pristatyta informacija, bet ir kolegijų vertinimo rezultatais. Kolegijų siūlymai buvo vertinti atsižvelgus ir į Vyriausybės uždavinius ir siektinus rodiklius“, – sako ekspertų komisijoje dirbusi Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Šiandien Vyriausybė patvirtino, jog siekiant sustiprinti kolegines studijas Alytaus regione Alytaus kolegija jungsis prie Kauno kolegijos. Alytuje veiks Kauno kolegijos padalinys, teikiantis paslaugas jį supančiai Alytaus regiono bendruomenei. Regioninio padalinio veikla bus grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais – vykdomos aukštojo mokslo studijos, veikiančiame STEAM atviros prieigos centre įgyvendinamos mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, atliekami tiriamieji darbai ir projektai, teikiamos kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paslaugos.
Sutelkiant kolegines studijas Vilniaus regione, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija bus prijungiama prie Vilniaus kolegijos. Vilniaus kolegija yra multidisciplininė kolegija, vykdanti ir inžinerinės studijas, todėl kolegijų jungimasis sudarys sąlygas lankstumui, studijų tarpkrypiškumui, taikomųjų tyrimų vystymui, tarptautiškumui plėsti. Taip pat bus sutelkti ištekliai kokybiškoms studijoms, sustiprintos inžinerijos ir meno studijos regione.
Siekiant sutelkti inžinerinės pakraipos kolegines studijas Kauno regione, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija bus prijungiama prie Kauno technikos kolegijos ir atsiras nauja Lietuvos inžinerijos kolegija. Ji turės sutelktą akademinį potencialą kokybiškoms studijoms bei moksliniams tyrimams vykdyti, rengs darbo rinkos poreikius atitinkančius aukštos kvalifikacijos inžinerinio profilio specialistus, turės giminingų studijų bei taikomųjų tyrimų vykdymui reikalingą infrastruktūrą.
Sutelkiant jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos pakraipos kolegines studijas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bus prijungiama prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Lietuvos jūreivystės akademiją. Aukštųjų mokyklų sinergija leis integruoti visą Lietuvos teritoriją į jūrinės valstybės kontekstą – darbuotojų, jūrininkų, specialistų, transporto, logistikos ir energetikos specialistų rengimas padės pritraukti visų Lietuvos miestų gyventojus, paskatins mokslinių tyrimų, vykdomų Jūreivystės akademijoje, plėtrą, koleginių studijų kokybės gerinimą, regionui svarbių programų vykdymą bei studentų skaičiaus augimą.
Siekiant išsaugoti ir stiprinti aukštojo mokslo studijas Marijampolės regione, Marijampolės kolegija taps Mykolo Romerio universiteto padaliniu. Tai padės atliepti Marijampolės regiono plėtros viziją, užtikrinant aukštojo mokslo prieinamumą ir studijų kokybę, vykdant regionui paklausių specialistų rengimą.
Taip pat pritarta Klaipėdos valstybinės kolegijos savarankiškam stiprinimo planui. Kolegija turi galimybę pasiekti valstybinių kolegijų stiprinimo plane iškeltus ilgalaikius tikslus kolegijoms ir veikti savarankiškai. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad kolegija gali susidurti su išūkiu dėl studentų skaičiaus mažėjimo, mokslinės veiklos rezultatams keliamų reikalavimų ir padidėsiančios aukštųjų mokyklų konkurencijos regione, dėl to būtina nuolatinė stebėsena, kurią užtikrins Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Panevėžio, Utenos ir Šiaulių valstybinei kolegijoms, atsižvelgus į kolegijų pateiktus stiprinimo planus bei ribotas jų galimybes savarankiškai pasiekti valstybinių kolegijų stiprinimo plane joms keliamus tikslus, iki metų pabaigos reikės priimti sprendimus dėl galimo susijungimo.
Siekis – aukštesnės kokybės studijos
Stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti sąlygas studijų kokybei gerinti. Tai daryti numatoma sutelkiant studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgiant į regiono ir įvairių sektorių poreikius.
Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, taip pat šalies Studijų kokybės vertinimo centras. Išgryninant aukštųjų mokyklų veiklos tikslus ir misijas bei įvertinant veikiantį valstybinių kolegijų tinklą bendradarbiauta su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertais.